Šių metų sausio mėnesį Danijos žiniasklaidoje buvo paskelbta filmuota medžiaga, kurioje matosi kaip gulbės atsitrenkia į elektros perdavimo linijos laidus ir žūsta, ar patiria labai sunkius sužalojimus. Danijos žiniasklaidoje šis atvejis buvo plačiai nušviestas ir sulaukė stiprios visuomenės reakcijos, nes gulbė nebylė šioje šalyje yra saugoma paukščių rūšis ir daugelio žmonių yra mylima ne tik dėl didingos išvaizdos, bet ir dėl to, jog buvo aprašyta ir pasaulyje tapo mylimu žymaus tautiečio H. K. Anderseno pasakų herojumi. Nuo 1983 m. gulbė nebylė paskelbta Danijos Nacionaliniu paukščiu.

Liudininkų duomenimis vietoje, kur buvo nufilmuoti tragiškai gyvenimus pabaigusių gulbių žuvimo vaizdai, kasdien gali žūti nuo 3 iki 10 gulbių. Ir tai vyksta vienoje nedidelėje aukštosios įtampos elektros linijos atkarpoje, kuri yra netoli gulbių pamėgtos nakvynės vietos. Teritorija ir taip yra gana kompaktiška, tačiau per ją dar eina ir minėta aukštosios įtampos elektros perdavimo linija, į kurios laidus atsitrenkia dalis iš laukų kylančių ar į juos maitintis ir ilsėtis atskrendančių paukščių.

Problema – blogas laidų matomumas

Vietos gamtos apsaugos specialistams problema yra žinoma, tačiau jie aiškina, jog gulbės žūsta tik tada, kai rūkas ar kitos nepalankios oro sąlygos gulbes priverčia skristi žemiau nei įprastai. Susidūrimai su elektros laidais vyksta tuomet, kai maždaug 60 km/val. greičiu skrendančios gulbės per vėlai pamato maždaug 10 m aukštyje esančius laidus ir nesugeba greitai pakeisti skridimo aukščio. Dideliems ir palyginti greitai skrendantiems paukščiams to padaryti beveik neįmanoma, jei elektros laidus jos pamato likus net ir 10 metrų iki jų.

Danijos ornitologų draugijos (DOF) duomenimis vien video medžiagoje įamžintoje vietoje kasmet žūsta nuo 50 iki 100 gulbių, ir tai yra tik viena iš dešimties vietų Danijoje, kurios yra įvardintos kaip daugiausiai paukščių žūčių dėl susidūrimo su aukštosios įtampos elektros perdavimo laidais, sukeliančių vietų. Pastebėta, kad paukščių susidūrimo su elektros linijomis atvejai per pastaruosius 30 metų tik dažnėja, todėl  ornitologai, valstybės institucijos ir elektros perdavimo linijų operatoriai ieško bendro sprendimo aštrėjančiai problemai išspręsti. Svarstomi visi galimi problemos sprendimo būdai – nuo laidų matomumą gerinančių priemonių įdiegimo, iki elektros perdavimo po žeme užkastais kabeliais.

Lietuvoje jau diegiamos paukščių susidūrimo su elektros laidais riziką mažinančios priemonės

Lietuvos ornitologų draugija ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius AB „Litgrid“ nuo 2014 m. vykdo ES aplinkos finansinio mechanizmo „LIFE+“ ir LR Aplinkos ministerijos finansuojamą projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (LIFE13 BIO/LT/001303), kurio metu paukščių apsaugai itin svarbiose vietose jau diegiamos laidų matomumą paukščiams gerinančios priemonės. Stambiųjų paukščių migracijos srautų susiliejimo vietose ar tokių paukščių sankaupų formavimosi vietose, bei prie kai kurių europinės svarbos paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST) esančių aukštosios įtampos oro elektros linijų laidai žymimi įrengiant specialius pakabukus ar tiesiai ant laidų tvirtinamas spirales. Šios priemonės gerokai padidina laidų matomumą ir mažina paukščių susidūrimo su elektros laidais pavojų. Iš viso tokiomis priemonėmis planuojama paženklinti net 108 kilometrus aukštosios įtampos oro elektros perdavimo linijų. Nuo projekto pradžios iki šių metų sausio 1 d. pavojingose aukštosios įtampos elektros linijų atkarpose jau sumontuota daugiau kaip 5000 „spiralių“ ir 2217 „pakabukų“ tipo laidų žymeklių. Visos jau įrengtų laidų matomumą gerinančių priemonių vietos pateikiamos žemiau esančiame žemėlapyje.

Įdiegti spiralių tipo laidų žymekliai (M. Karlono nuotrauka).

 

Virš Nemuno Kauno ornitologinio draustinio prieigose įdiegti "pakabukų" tipo laidų žymekliai (M. Karlono nuotrauka).

Visos spiralių ir pakabukų įrengimo vietos.

 

Kauno ornitologinis draustinis – viena iš svarbiausių Lietuvoje gulbių žiemojimo vietų. Šis draustinis buvo įkurtas specialiai čia apsistojantiems gausiems vandens paukščių būriams. Atskiromis žiemomis vien draustinio teritorijoje sutinkama iki 5000 vandens paukščių, o visoje pamėgtoje atkarpoje (HES – santaka) iki  15 000 sparnuočių, iš kurių nemaža dalis yra nykstantys ar saugomi.  Kauno ornitologinio draustinio ribose ir čia žiemojančių vandens paukščių perskridimo keliuose esančios aukštosios įtampos elektros perdavimo linijos jau sužymėtos.

Žiemojančių vandens paukščių sankaupa Kauno ornitologiniame draustinyje (M. Karlono nuotrauka).

 

Parengta pagal: http://naestved.netavis.nu/staerke-billeder-doedens-mark-ved-dybsoe-fjord/

SaveSave