Naujienos

Rugpjūčio pradžia – tai ne tik vasaros brandos metas, tačiau ir laikas kuomet jau pradedame jausti pirmuosius rudens žingsnius mūsų gamtoje. Šis vasaros etapas taip pat įspėja daugelį paukščių, jog jau laikas rimčiau pasiruošti kelionei į žiemojimo vietas. Ypač tuos, kurie mūsų šalį paliks jau rugpjūčio mėnesį ir sugrįš tik kitą pavasarį. Jų tarpe yra ir baltieji gandrai, kurių didžioji dalis atsisveikins su Lietuva jau rugpjūčio paskutinę savaitę. Prie jų „prisijungs“ žalvarniai, raudongalvės sniegenos, lakštingalos, kai kurios nendrinukių rūšys, čiurliai ir dar daug kitų sparnuočių. Daug anksti išskrendančių paukščių leisis į itin sudėtingą, bei didelės ištvermės reikalaujančią kelionę per jūras, dykumas, tropinius miškus, iki pat pietinės Afrikos. Kiti gi žiemai apsistos apie ekvatorių ar šiauriau jo.

    Dar balandžio pradžioje, baltieji gandrai sugrįžo į savo perimvietes ir nieko nelaukdami pradėjo tvarkyti lizdus ruošdamiesi perėjimo sezonui. Birželį, išsiritus jaunikliams, rūpestingi tėvai buvo įpareigoti nuolatos pamaitinti visuomet alkanus ir priežiūros reikalaujančius jauniklius, apsaugoti juos nuo lietaus ar kaitrių saulės spindulių. Tačiau jau po 53-55 dienų nuo išsiritimo, tėvų penimi, maži pūkuoti juodasnapiai, pavirto grakščiais, mažai nuo tėvų ūgiu atsiliekančiais, būsimaisiais tolimųjų skrydžių lakūnais.

  Šiuo metu baltųjų gandrų jaunikliai  jau intensyviai mankština savo sparnus, o drąsiausi jų, jau ryžosi palikti lizdą bei leistis į pirmąjį savo gyvenime skrydį. Deja jis dar nėra tobulas, o iki išskridimo į tolimąją Afriką jau liko mažiau nei mėnuo Iki šio laiko gandrai telkiasi į skaitlingus būrius ir stengiasi sukaupti kuo daugiau jėgų prieš tolimą kelionę, o jauniems paukščiams, tai ir paskutinė treniruotė prieš leidžiantis į dar nematytus kraštus.

   Tačiau, iki paliekant tėvynę, jų čia laukia dar ne vienas pavojus, tarp kurių ir susidūrimai su aukštos įtampos elektros perdavimo linijų laidais. Tam jog maksimaliai sumažinti šių paukščių žūtį atsitrenkus į aukštos įtampos laidus ar įvykus trumpajam jungimui nutūpus ant jų, Lietuvos ornitologų draugija su AB „LITGRID“ pradėjo bendrą ES aplinkos programos LIFE+ finansuojamą projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (Nr. LIFE13 BIO/LT/001303). Įgyvendinant projektą bus diegiamos priemonės, kurios apsaugos paukščius nuo trumpojo jungimo, atsitrenkimo į laidus, kas pasiekiama didinant laidų matomumą gandrų pamėgtose nakvynės vietose, ant aukštos įtampos atramų įrengiant specialias apsaugas. Taip į tolimą kelionę siekiama išlydėti kuo daugiau mūsų krašte perėjusių ar naujai išaugusių baltųjų gandrų. Tai mūsų rūpestis, nes tolimame kelyje jiems padėti jau negalėsime.

   Šiuo metu taip pat vykdoma stebėsena ir renkami duomenys apie po aukštosios įtampos elektros laidais rastus žuvusius paukščius. Bendras aukštosios įtampos elektros perdavimo linijų tinklas Lietuvoje siekia daugiau nei 6 tūkstančius kilometrų ir vien LOD darbuotojų pastangomis viso jo reguliariai stebėti neįmanoma. Taigi, išlieka tikimybė, kad dalis paukščiams pavojingų vietų išliks nepastebėtos, ir aukštos įtampos elektros perdavimo linijose nebus įdiegtos atitinkamos paukščių apsaugos priemonės. Todėl kviečiame nelikti abejingiems šiai problemai ir padėti nustatyti didžiausios rizikos vietas. Prašome, po aukštos įtampos elektros perdavimo linija radus žuvusį paukštį pranešti Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatui telefonu (8 5) 213 04 98 arba elektroniniu paštu: info@birdlife.lt. Ypač laukiame informacijos apie tokias vietas, kur paukščiai atsitrenkę į laidus žūsta reguliariai. Tokiose vietose AB „LITGRID“ paukščių žūtį mažinančias priemones diegtų skubos tvarka.