Naujienos

Gegužės 21 dieną Europos Sąjungoje minima Natura 2000 diena. Šia proga visose Europoje Sąjungos šalyse organizuojami įvairūs renginiai, akcentuojant Natura 2000 teritorijų svarbą saugant gamtines vertybes. Šia proga Lietuvos ornitologų draugija (LOD) gegužės 23 d. suorganizavo išvyką į Žuvinto biosferos rezervatą ir jo apylinkes. Renginys skirtas susipažinti su Žuvinto biosferos rezervatu – paukščių apsaugai svarbia teritorija ir apsilankant vienoje iš projekto veiklų įgyvendinimo vietų pristatyti svarbiausiaus projekto siekius.

Išvyka prasidėjo aplankant Amalvo polderį, kuris šiuo metu jau yra be vandens. Todėl išvykos dalyviai čia neaptiko gausių tilvikų ir ančių būrių, kurie būdingi šiai vietai pavasarinio polaidžio metu. Tačiau stebėjome pilkųjų žąsų vadą, medžiojančias nendrines linges, didįjį baltąjį garnį, laukuose besisukiojančias pempes, gausiai giedančias ežerines nendrinukes. Pamiškėje klykavo gervių porelė. Sekanti stotelė buvo apžvalgos platforma netoliese Amalvo ežero, apžvelgiant pati ežerą ir jį supančias pelkes. Atėjusi vietos gyventoja papasakojo, jog vietoje dabar sužėlusių krūmų, sovietmečiu buvo šlapios šienaujamos pievos, kuriose gausiai gyveno įvairios paukščių rūšys.

Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centre šios saugomos teritorijos direktorius Arūnas Pranaitis supažindino su gamtinėmis vertybėmis, papasakojo apie gamtosauginius projektus vykdytus rezervate. Lankytojų centro ekspozicijoje apžiūrėjome rezervatui būdingas žvėrių, paukščių, žuvų rūšis sąsajoje su įvairiais gamtiniais kompleksais. A.Pranaitis papasakojo kaip atsiranda ir išnyksta ežerai, formuojasi pelkės, jau išnykusias ir tebenykstančias gyvūnų rūšis. Peržiūrėję filmą apie Žuvinto rezervatą, apžvelgėme Žuvinto ežerą nuo ant lankytojų centro stogo įrengtos apžvalgos aikštelės. Jau nuo čia matėme ežero saloje sutūpusias pilkąsias žąsis, perinčias pempes, raudonkojus tulikus, ausuotųjų kragų „vestuvines“ demonstracijas. Vėliau nuėjome į paežerėje įrengtą paukščių stebėjimo bokštelį, tačiau jau pakeliui į jį, palydėjo ūsuotosios zylės balsas. Iš šalia įrengto bokštelio ir toliau stebėjome ežero saloje tupinčius paukščius, pastebėjome ten besilaikančią šaukštasnapę antį, besimaitinančių didžiųjų kormoranų būrelį, medžiojančias nendrines linges ir kitus ežerui būdingus paukščius. Kadangi šiuo metu pats vandens paukščių perėjimo metas, vidurdienis nelepino paukščių gausa ir rūšine įvairove. Todėl A.Pranaitis papasakojo nuo bokštelio gerai matomus tvarkytus rezervato plotus, kartu palyginant kaip atrodė šlapynės šalia esančiuose netvarkytuose plotuose, kur vyrauja krūmai ir nendrynai. Jo pasakojimuose ne kartą buvo paminėta kokia svarbi yra tam tikra žmogaus veikla ežero paukščiams. Ankstesniais metais vietos gyventojai čia natūraliai ganė gyvulius, o šlapias pievas šienaudavo. Šiuo metu tai kompensuojama vykdant specialias gamtotvarkines pievas, tame tarpe atnaujinant gyvulių ganymą. Visa tai įvairių gamtosauginių projektų įgyvendinimo rezultatas.

Kiek pasistiprinę atsivežtu maistu, aplankėme netoliese esančias LITGRID statomą tarptautinę aukštos įtampos elektros perdavimo liniją, jungiančią Lietuvos ir Lenkijos energetines sistemas (LITPOL Link projektas). LOD darbuotojai papasakojo kokios diegiamos priemonės, kurios apsaugos paukščius nuo trumpo jungimo, taip pat nuo susidūrimo su laidais. Ši problema itin aktuali migruojančių paukščių sankaupų vietose ar tokiose teritorijose, kur formuojasi intensyviausi migruojančių paukščių srautai. Kaip taisyklė, tokios teritorijos yra pripažintos svarbiomis saugomomis gamtinėmis teritorijomis, o greta jų, ar net jose esančios aukštos įtampos elektros perdavimo linijos kelia tiesioginę grėsmę šiose teritorijose aptinkamiems paukščiams. Todėl statoma linija gali daryti neigiamą įtaką ir Žuvinto ežero perintiems ar migracijos metu sankaupas sudarantiems paukščiams. Dėl šios priežasties, bus padidinta minėtos linijos vizualizacija, ant laidų kabinant specialius pakabukus. Tokia pat priemonė bus taikoma ir ant greta besidriekiančios, jau veikiančios 110 kV elektros perdavimo linijos. Tai bus diegiama įgyvendinant keturių metų trukmės projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (LIFE13 BIO/LT/001303). LOD darbuotojai taip pat papasakojo ir apie kitas gamtosaugines priemones, įgyvendinamas minėto projekto metu, tame tarpe ir inkilų pelėsakaliams kėlimą visos šalies mastu. Pirmieji inkilai jau iškelti Alytaus, Klaipėdos, Vilniaus rajonuose.

Artėjant vakarui pasukome namų link pakeliui pastebėdami Žuvinto apylinkėse esančiame tvenkinyje perinčias juodąsias žuvėdras, laukuose medžiojančius suopius.

 

-----------------------------------------------------------------------------

Renginys organizuotas įgyvendinant  projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (LIFE13 BIO/LT/001303). Projektą vykdo Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriu AB „Litgrid“ (LITGRID), kuris yra aukštos įtampos perdavimo linijų operatorius Lietuvoje. Šį projektą finansuoja Europos Komisijos aplinkosauginė programa LIFE+.

Pagrindinis projekto tikslas - pagerinti migruojančių, žiemojančių ir kai kurių perinčių paukščių rūšių apsaugos sąlygas, sumažinant aukštos įtampos elektros energijos tiekimo linijų keliamą neigiamą poveikį jų populiacijoms. Projektas apima viso 22 parengiamąsias, paukščių apsaugos, visuomenės informavimo, poveikio stebėsenos ir kitas veiklas.

-----------------------------------------------------------------------------

Svarbi informacija apie Žuvinto biosferos rezervatą

Žuvinto biosferos rezervatas yra valstybės saugoma teritorija. Jis įsteigtas 2002 metais pirmojo Lietuvoje Žuvinto gamtinio rezervato (nuo 1937 m.) ir gretimų draustinių pagrindu.

Tai tarptautinės svarbos saugoma teritorija.

Žuvinto biosferos rezervato dalis saugoma kaip Ramsaro konvencijos („Konvencija dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių“) teritorija. Ramsaro duomenų bazėje: Žuvinto pelkė, WI Nr. 3LT004, plotas 7500 ha. Šis statusas Žuvinto pelkei suteiktas 1993 m.

Visas biosferos rezervatas nuo 2004 m. yra Europos Sąjungos vertingiausių gamtinių teritorijų tinklo Natura 2000 dalis: pagal Natūralių buveinių ir laukinės augalijos bei gyvūnijos direktyvą  (92/43/EEB) Buveinių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Žuvinto biosferos rezervato ribomis (išskyrus Daukšių žemės ūkio prioriteto funkcinę zoną) atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (Pavadinimas duomenų bazėje: Žuvinto ežeras ir Buktos miškas, LTALY005,18490 ha). Pagal Laukinių paukščių apsaugos direktyvą, paukščių apsaugai svarbios teritorijos - Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės LTALYB003, 14199 ha, ribos sutampa su Žuvinto biosferos rezervato ribomis.

2011 m. Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos vietovė Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle.

-----------------------------------------------------------------------------

Informacija apie nacionalinį ir tarptautinį Natura 2000 tinklą

Gegužės 21 dieną Europos Sąjungoje minima Natura 2000 diena. Natura 2000 tai saugomų gamtinių teritorijų tinklas, kurį sudaro visose šalyse narėse pagal Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus įsteigtos specialios saugomos teritorijos – Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) ir Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST). Viso Europoje yra kiek daugiau nei 27000 Natura 2000 teritorijų, kurių bendras plotas viršija 1 milijoną kvadratinių kilometrų.  Lietuvoje yra 77 PAST ir 299 BAST – Natura 2000 tinklui priskiriamos specialios paskirties saugomos teritorijos. Natura 2000 diena minima siekiant priminti ES piliečiams apie neįkainuojamas gamtos vertybes, kurios visų mūsų bendru sutarimu saugomos šiose teritorijose, ir yra puikus žmogaus ir gamtos interesų darnos pavyzdys. Minėdami šią dieną žmonės parodo, kad jiems rūpi rūšių ir gamtinių buveinių išsaugojimas ateities kartoms.

Gegužės 21-oji Natura 2000 dienos minėjimui pasirinkta todėl, kad ES Buveinių direktyva buvo patvirtinta 1992 m. gegužės 21 dieną. Ši direktyva, kartu su ES Paukščių direktyva (priimta 1979 m.) sudaro teisinį pagrindą specialios paskirties saugomų teritorijų (Natura 2000 teritorijų) steigimui visose šalyse narėse.

Nepaisant to, kad šios gamtos apsaugą reglamentuojančios direktyvos veikia jau keletą dešimtmečių, bei to, kad jos turi didelę ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę, visuomenė apie Natura 2000 vis dar žino nepakankamai. Šis trūkumas įvardijamas kaip didžiausia Natura 2000 tinklo problema, nes nykstančios rūšys ir joms svarbios gamtinės buveinės yra labai priklausomos nuo žmogaus veiklos. Dalyvavimas Natura 2000 dienos minėjimo renginiuose padeda šią problemą spręsti.