Birds on Electrogrid

Paukščių apsaugos priemonių ant atramų įrengimas (C3)

Šios veiklos tikslas yra sumažinti baltųjų gandrų žūčių kiekį nuo elektros smūgio ant aukštos įtampos perdavimo tinklų. Remiantis projekto partnerio AB „Litgrid“ statistikos duomenimis kasmet užregistruojama vidutiniškai 20 atvejų elektros tiekimo sutrikimų aukštos įtampos perdavimo tinkluose. Daugiau nei 70 proc. iš šių atvejų įvyksta birželio-rugpjūčio mėnesiais, tai yra tuo metu kai baltieji gandrai būriuojasi prieš prasidedant rudeninei migracijai į žiemojimo teritorijas. Be to, šie statistikos duomenys apima tik rimtus trumpuosius jungimus (kai elektros tiekimas nutrūksta), nors elektros perdavimo apsaugos sistema fiksuoja daug daugiau trumpųjų jungimų atvejų, kai elektros tiekimas nenutrūksta. Tikėtina, kad šiuos sutrikimus taip pat sukelia paukščiai, tačiau tokios registruojamos statistikos šiuos metu nėra. Šis informacijos trūkumas bus užpildytas, vykdant ex-ante ir post-ante stebėsenos veiklą (D.2).
Anksčiau minėti nelaimingi atsitikimai įvyksta tada, kai baltieji gandrai atsitupia ant aukštos įtampos perdavimo tinklų atramų izoliatorių (tai jie daro pakankamai dažnai), kuris esant tam tikroms aplinkybėms baigiasi paukščių žūtimi dėl elektros smūgio. Vienintelė galimybė sumažinti baltųjų gandrų žūčių kiekį yra perkelti juos iš pavojingų vietų nuo aukštos įtampos perdavimo linijų atramų. Šiam tikslui AB „Litgrid“ pasiūlė įdiegti specialias priemones, kurios naudojamos virš atramų izoliatorių – „šakučių“ ir „lėkštučių“ tipo apsaugas (žr. pridedamas iliustracijas). „Šakutės“ neleidžia paukščiams nutūpti ant izoliatorių, o „lėkštutės“ apsaugo elektros laidus nuo paukščių išmatų. Norint pasiekti aukščiausią efektyvumą abiejų tipų apsaugos bus sumontuotos toje pačioje vietoje (dviguba apsauga). Įmonė jau išbandė siūlomų priemonių veiksmingumą ir gavo puikius rezultatus, parodžiusius, kad nelaimingų atsitikimų, kuriuos lėmė gandrai bandomosiose elektros perdavimo linijose, kiekis yra beveik lygus nuliui.
Ant vienos aukštos įtampos perdavimo linijos atramos reikia sumontuoti 4 arba 6 abiejų tipų apsaugas, atsižvelgiant į atramos konstrukciją. Planuojant veiklą, skaičiavimai buvo atliekami, naudojant 5 abiejų tipų apsaugas ant vienos atramos baltųjų gandrų apsaugai. Atsižvelgiant į poreikį – baltųjų gandrų svarbą ir aukštos įtampos perdavimo linijos pajėgumą – operatorė AB „Litgrid“ nusprendė įdiegti minėtas baltųjų gandrų apsaugos priemones ant 1200 aukštos įtampos perdavimo linijų atramų. Atsižvelgiant į tai, kad 1 aukštos įtampos perdavimo linijos kilometre vidutiniškai yra 3 atramos, baltųjų gandrų apsaugos bus sumontuotos mažiausiai 400 kilometrų tokios linijos. Tai apima apie 13 proc. viso aukštos įtampos perdavimo tinklo ilgio šalyje. Tačiau, minėtos baltųjų gandrų apsaugos priemonės yra reikalingos tik atviruose kraštovaizdžiuose. Šios projekto veiklos (C.3) įgyvendinimo metu bus įvykdyta beveik pusė visos baltųjų gandrų apsaugos nuo elektros smūgio reikalavimų Lietuvoje. Platesnės veiklos apimties buvo neįmanoma suplanuoti dėl nenutrūkstamo elektros perdavimo ir tiekimo reikalavimo, o vykdant tokius darbus, aukštos įtampos linijos turi būti išjungtos. Tačiau, atsižvelgiant į inovatyvumą ir šios veiklos demonstratyvų pobūdį, ją bus galima pakartoti ir pasibaigus projektui.
Šią veiklą planuojama pradėti jau pirmaisiais projekto metais, t. y. kai tik bus užbaigtos baltųjų gandrų apsaugos priemonių gamybos ir diegimo paslaugų viešojo pirkimo, ir tęsti visus projekto įgyvendinimo metus. Tikslūs aukštos įtampos elektros perdavimo tinklų segmentai bus pasirinkti, projekto A.2 veiklos įgyvendinimo metu – paukščių apsaugos priemonių ant naudojamų aukštos įtampos perdavimo tinklų atramų Lietuvoje schemos sudarymas. Ši informacija bus naudojama, planuojant baltųjų gandrų apsaugos priemonių diegimą. Įdiegtų apsaugos priemonių veiksmingumas bus tikrinamas, vykdant ex-ante ir post-ante stebėseną (D.2 veikla).
 
 
 
 
 

Projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (LIFE13 BIO/LT/001303) finansuoja Europos Sąjungos aplinkos finansinis mechanizmas „LIFE+“, LR Aplinkos ministerija ir projekto partneriai. Projekto pradžia – 2014 m. birželis, planuojama pabaiga – 2018 m. liepa.