Birds on Electrogrid

Projekto teritorija

Projektas bus vykdomas visoje Lietuvoje, nes tokia yra aukštos įtampos elektros perdavimo linijų aprėptis (žr. schemą). Dėl gana tankaus aukštos įtampos perdavimo linijų tinklo visoje Lietuvos teritorijoje, didžioji dalis projekto praktinės apsaugos veiklų prisidės prie keleto paukščių rūšių apsaugos. Taip pat projektas palies daugelio saugomų teritoritorijų ribose esančias aukštos įtampos elektros perdavimo linijas ir tokiu būdu turės įtakos šiose saugomose teritorijose aptinkamų paukščių rūšių apsaugai.

Projekto teritorija

Remiantis įvairių Europos šalių patirtimi, antžeminės elektros linijos ir būtent aukštos įtampos perdavimo linijos, susidūrimų su laidais ir elektros smūgių požiūriu kelia didžiausią pavojų tam tikroms paukščių rūšims. Pirmiausia – sunkiems ir aukštai skraidantiems dideliems paukščiams. Lietuvoje itin nukenčia gulbės nebylės ir gulbės giesmininkės, baltakaktės, želmeninės ir pilkosios žąsys, antys (beveik visos sankaupas formuojančios rūšys), baltieji gandrai ir pilkosios gervės. Tuo tarpu nuo elektros smūgio aukštos įtampos perdavimo linijose dažniausiai Lietuvoje nukenčia baltieji gandrai ir jūriniai ereliai.

Šis rūšių sąrašas aiškiai parodo, kurios vietos gali būti traktuojamos kaip svarbios, siekiant apsaugoti minėtas rūšis ir, atitinkamai, kur aukštos įtampos perdavimo linijų poveikis yra labiausiai tikėtinas. Vandens paukščiams ir gervėms, kurioms labiausiai pavojingas susidūrimas su laidais, tokiomis vietomis laikytinos teritorijos, kuriose didelė apsistojančių (migruojančių, žiemojančių) paukščių koncentracija. Daugelis iš paminėtų vandens paukščių perėjimo vietų, kur didelė paukščių koncentracija, yra įtrauktos į Natura 2000 tinklą kaip Specialios saugomos teritorijos (SPA) arba svarbios tarptautiniu mastu, nes paukščių gausumas čia itin didelis.

Be to, projekte yra išskirtos aštuonios teritorijos, kur nustatytos didelės vandens paukščių koncentracijos ir kuriose (arba šalia jų) projekto praktinės veiklos tikslas yra sumažinti paukščių žūčių dėl aukštos įtampos laidų (veiklos C1 ir C2). Šios teritorijos tai: Birvėtos pelkių kompleksas, Kretuono ežeras, Žuvinto pelkių kompleksas, Kamanų pelkė, Mūšos Tyrelio aukštapelkė, Kuršių marios, Nemuno upės delta ir Kuršių Nerija. Taigi, paminėtų paukščių rūšių apsaugojimas, t.y. paukščių žūčių dėl susidūrimo su laidais sumažinimas, ir pagerinta jų apsaugos situacija taip pat prisideda prie ES paukščių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo.

Veisimosi metu aukštos įtampos elektros perdavimo linijos kelia grėsmę baltiesiems gandrams, nes nemaža dalis jaunų paukščių žūsta ant nesaugių elektros laidų. Tankus, visoje Lietuvoje išvystytas aukštos įtampos elektros perdavimo linijų tinklas, yra svarbus baltųjų gandrų apsaugai, žiūrint iš ES pozicijos, nes įgyvendinus atitinkamas apsaugos priemones, teigiamas poveikis įtakos apie 10 proc. europinės baltųjų gandrų populiacijos.

Projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (LIFE13 BIO/LT/001303) finansuoja Europos Sąjungos aplinkos finansinis mechanizmas „LIFE+“, LR Aplinkos ministerija ir projekto partneriai. Projekto pradžia – 2014 m. birželis, planuojama pabaiga – 2018 m. liepa.