Birds on Electrogrid

Neatsargūs ir nepagalvoti pasiplaukiojimai baidarėmis gali nužudyti žiemojančius vandens paukščius

Neatsargūs ir nepagalvoti pasiplaukiojimai baidarėmis gali nužudyti žiemojančius vandens paukščius

Paukščių gyvenimas yra kupinas įvairiausių grėsmių ir pavojų: jie nuolatos turi saugotis plėšrūnų, susirasti pakankamai lesalo, keliauti ilgus atstumus nuo perėjimo iki žiemojimo vietų. Migracijų ir žiemojimo metu paukščiai sukaupia riebalų atsargas ir stengiasi taupyti energiją, kuo mažiau perskridinėti, nedaryti nereikalingų veiksmų, kurie eikvotų jų energiją. Visa sutaupyta energija jiems yra gyvybiškai svarbi išgyvenimui žiemą.

Nemunas ties Kaunu yra viena iš svarbiausių žiemojimo vietų žiemojantiems ir migracijų metu apsistojantiems vandens paukščiams. Sekli Nemuno upė su gausybe maisto išteklių yra puiki žiemojimo buveinė tūkstančiams paukščių: gulbėms, antims, dančiasnapiams, laukiams. Bet koks paukščių trikdymas ir baidymas blogina jų fizinę būklę ir sukelia pavojų neišgyventi visos žiemos. Didžiausią neigiamą įtaką žiemojantiems vandens paukščiams Kaune daro vandens turizmas: baidarės, valtys, kanojos ir kt. Padrikai per visą upės plotį išsisklaidžiusios dešimtinės irkluotojų grupės baido vandens paukščių būrius. Pabaidyti paukščiai dažnai skrenda upe žemyn, vėl tupia į vandenį, tačiau dažnai vėl būna išbaidyti tos pačios vandens turistų grupės. Taip paukščiai persekiojami kelis kilometrus, kol pasprunka nuo tariamo pavojaus. Tačiau dalis išsigąsdintų gulbių, skrisdamos atsitrenkia ir į laidus einančius virš upės ir patiria nepagydomų traumų. Tokie atvejai jau ne kartą fiksuoti vietinių gyventojų.

Gulbės nebylės. Juliaus Morkūno nuotrauka.



Lietuvos ornitologų draugija (LOD) yra gavusi daugybę skundų dėl baidarininkų baidomų paukščių. Todėl LOD prašo irkluotojų ir plaukimo baidarėmis organizatorių, Nemune ir kitose upėse elgtis atsakingai ir pasirinkti maršrutus, kuriuose kuo mažiau būtų trikdomi paukščiai. Siūloma plaukti ta upės puse, kurioje nesilaiko paukščiai, taip pat praplaukti paukščius nešūkaujant ir kuo kompaktiškesne grupele,  nes plaukiant pasklidus po visą upę nelieka vietos paukščiams atsitraukti. Geriausiai būtų žiemos metu iš viso neplaukioti Nemune nuo HES iki Santakos, bet alternatyvai rinktis kitus maršrutus ar upes, pavyzdžiui, Nerį nuo Kleboniškio tilto ar Nemuną nuo Santakos iki Nevėžio upės, kur žiemojančių vandens paukščių sankaupos nėra tokios gausios. Juo labiau, jog dalis vandens turistų pamėgto maršruto driekiasi pro Kauno ornitologinį draustinį, kuris buvo įkurtas specialiai čia apsistojantiems gausiems vandens paukščių būriams. Atskiromis žiemomis vien draustinio teritorijoje sutinkama iki 5000 vandens paukščių, o visoje pamėgtoje atkarpoje (HES – santaka) iki  15 000 sparnuočių iš kurių nemaža dalis yra nykstantys ar saugomi.  Propaguodami ekologinį turizmą turime pagalvoti ne tik apie pramogą sau, bet ir apie vandens telkiniuose gyvenančius paukščius, nes jų trikdymas gali lemti ir žūtį.


Grįžti

Projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (LIFE13 BIO/LT/001303) finansuoja Europos Sąjungos aplinkos finansinis mechanizmas „LIFE+“, LR Aplinkos ministerija ir projekto partneriai. Projekto pradžia – 2014 m. birželis, planuojama pabaiga – 2018 m. liepa.